Covenant of Mayors
  Covenant Newsletter July 2017  
       
 
"Energetikos sektorius iš tiesų daro lemiamą įtaką įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, bet tuo pačiu jis apsaugo mūsų piliečius"
Pokalbis su klimato ir energetikos reikalų komisaru Migueliu Ariasu Cañete’u
 
   

български (bg) - čeština (cs) - dansk (da) - Deutsch (de) - eesti (et) - ελληνικά (el) - English (en) - español (es) - français (fr) - Gaelic (ga) - hrvatski (hr) - italiano (it) - lietuvių (lt) - latviešu (lv) - magyar (hu) - Malti (mt) - Nederlands (nl) - polski (pl) - português (pt) - română (ro) - slovenčina (sk) - slovenščina (sl) - suomi (fi) - svenska (sv)

Merų paktas jau kelis metus didina savo tarptautinės plėtros mastą, steigdamas regioninius biurus viso pasaulio šalyse. Kokio įkvėpimo, jūsų nuomone, kiti regionų lygio paktai gali pasisemti iš Merų pakto patirties Europos Sąjungoje?

Nuo pat savo įkūrimo 2008 m. Merų paktas yra viena sėkmingiausių Europos klimato ir energetikos iniciatyvų, ne vien tik dėl Komisijos paramos ir tiesioginio ryšio su ES politika, bet iš principo ją suformavo miestai dėl pačių miestų ir šis procesas vyksta iš apačios į viršų. ES Merų pakto signatarai kolektyvinėmis pastangomis sėkmingai siekia iki 2020 m. sumažinti CO2 emisijas vidutiniškai 27%. Kaip minėjau, Merų paktas – didžiausia pasaulyje miestų energetikos ir klimato iniciatyva, tai labai įkvepiantis pavyzdys visoms pasaulio šalių savivaldybėms.

Atsižvelgiant į tai, Merų paktas jau 2011 m. inicijavo savo globaliąją plėtrą, žengiant į ES Rytų partnerystės šalis [Red.: Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, Armėniją, Gruziją, Azerbaidžaną]. 2012 m. Merų pakto įtaka išsiplėtė į Europos Pietų kaimynystės šalis, įgyvendinant CES-MED projektą. Taigi regioniniai biurai veikia visapusiškai pradinio Pakto remiami. Jų „genetika“ yra identiška Europos paktui, tikslai ir vertybės – tie patys: visapusiškas piliečių bei suinteresuotųjų šalių įsitraukimas, atsakomybė vietos lygiu ir į rezultatus orientuoti veiksmai, skatinant miestų oro kokybės ir gyvenimo sąlygų gerinimą. 2015 m. Paryžiuje COP21 konferencijoje Merų paktas pradėjo savo veiklą Užsachario Afrikos šalyse, ir jau pirmi miestai gauna paramą, kuria siekiama mažinti skurdą, o tuo pačiu yra sudaromos galimybės naudotis energija, didinti atsparumą ir pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos! Didžiuojamės galėdami remti panašias iniciatyvas visame pasaulyje, praėjusių metų pabaigoje įsteigę regioninius Pakto procesus Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros šalyse, Japonijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir Indijoje. Visi šie tinklai galės pasinaudoti didele patirtimi, įgyta ES mastu, ir veiks drauge su miestais, esančiais ES ir regione. Visi savarankiški regioniniai arba nacionaliniai paktai veiks vadovaudamiesi Globalinio merų pakto dėl klimato ir energetikos nuostatomis, tuo tarpu ši didžiausia pasaulinė miestų koalicija, įsipareigojusi kovoti su klimato kaita, rems juos, užtikrindama jiems stipresnę poziciją tarptautinėje arenoje bei suteikdama jiems galimybę mokytis vieniems iš kitų ir kartu daryti pažangą.

Miestai atlieka esminį vaidmenį pasauliui siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo nustatytus tikslus. ES Merų paktas siūlo platformą strateginiai ir ilgalaikiai veiklai, kurios koncepcija yra kuriama ir remiama vietos subjektų. Visa tai tikrai veikia!

ES Merų pakto taryba, oficialiai įkurta vasario 10 d. Briuselyje, nuo šiol teiks strategines gaires iniciatyvai. Kokią žinią norėtumėte perduoti šiems įsipareigojusiems miestų vadovams?

Visų pirma, norėčiau pasveikinti visą Europos Merų pakto bendruomenę įsteigus instituciją, paskirtą jiems atstovauti ir būti visos iniciatyvos pavyzdžiu. Tarybos nariai, kaip signatarų, miestų, koordinatorių ir rėmėjų atstovai – tai lyg Pakto veidas ir tuo pačiu kanalas, per kurį galima pasiekti visų kategorijų signatarus. Jie yra pagrindiniai Komisijos dialogo dalyviai – beje, neseniai, birželio 20 d., Briuselyje buvau susitikęs su Tarybos nariais [1] – jie gali plačiau bendradarbiauti su Europos ir pasaulio klimato ir energetikos bendruomene.

Be to ES Merų pakto taryba turi veikti kaip sąsają su Globalinio merų pakto taryba ir bendromis pastangomis užtikrinti tinkamą ES merų politinių prioritetų atspindį platesniame kontekste. Svarbu, kad mes kartu prisidėtume prie Merų pakto strateginio orientavimo, nuolat pritaikydami jį prie miestų poreikių, ir kad atlikdami „ambasadorių“ vaidmenį Tarybos nariai bendradarbiautų tiek su Paktą pasirašiusiomis, tiek su jo nepasirašiusiomis savivaldybėmis bei nacionalinėms valdžios institucijoms remiant su energija ir klimatu susijusius veiksmus vietos lygmenyje. Tai yra konkretūs veiksmai energijos pertvarkai įgyvendinti ir tvariam augimui sukurti.

Taip pat Pakte dalyvaujantys miestai turi tapti varomąja jėga skatinant inovacijas, veikdami kaip „inovacinių ekosistemos“, sukurtos miestų valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir pramonės atstovų bendradarbiavimo terpėje, naudojant Europos technologijas ir produkciją. Komisija ir toliau rems Merų paktą, o aš asmeniškai tikiuosi, kad ši iniciatyva stiprės iš vidaus, kadangi jos narių įsipareigojimai 2020 ir 2030 m. yra aiškūs.

Kitas svarbus Paryžiaus susitarimo vykdymo etapas – tai 2018 m. COP24 konferencija, kurios metu nacionalinės vyriausybės įvertins šio susitarimo įgyvendinimo pažangą. Merų pakto veiklos metu buvo pastebėta, kad dažnai miestai būna ambicingesni už savo nacionalines vyriausybes klimato ir energetikos reikaluose. Kaip miestų veiksmai gali sulaukti dar didesnės valstybių narių paramos, ypač atsižvelgiant į ES Energetikos sąjungos strategiją?

Iš tiesų 2018 m. bus svarbūs klimato politikai: COP24 konferencijos metu mes apžvelgsime mūsų bendrą pažangą siekiant ilgalaikio Paryžiaus susitarimo tikslo. 2018 m. Pakte dalyvaujantys miestai turės puikią galimybę parodyti savo laimėjimus.

Praėjusiais metais COP22 konferencijoje Merų pakte dalyvaujantys miestai jau parodė įspūdingus rezultatus: 2014 m. ES signatarai 23% sumažino emisijas [2]. Statybų sektorius prisidėjo daugiausiai. Statybų reglamentavimas ir modernizavimas iš tiesų padeda labai efektyviai sumažinti energijos vartojimą, užtikrina mažesnes jos sąnaudos ir didina turto vertę. Pavyzdžiui, Hanoverio miestas (Vokietija) maždaug 60% sumažino energijos vartojimą viešųjų ir privačių pastatų modernizavimo būdu, sutaupant kasmet 3600 tonų CO2. Kitos sritys, kur miestai rodo gerą pavyzdį: atsinaujinančių energijos naudojimo skatinimas (naudojant taip pat ir vietos energijos bendrijas bei pažangius sprendimus), mažataršis judumas ir galimybės naudotis energijos ištekliais vietos lygiu.

Energetikos sektorius iš tiesų daro lemiamą įtaką įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, bet tuo pačiu jis apsaugo mūsų piliečius, ypatingai labiausiai pažeidžiamus, užtikrindamas visiems galimybes naudoti netaršią ir nebrangią energiją, skatindamas konkurencingumą, užimtumą ir augimą. Europos Komisija stipriai remia miestų pastangas siekiant šių tikslų, kurdama tam įgalinančią sistema: reikėtų pabrėžti tai, kad neseniai remiantis Energetikos sąjungos pagrindų strategija buvo priimtas priemonių rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“.

Tai padės paskatinti investicijas, taip pat įdiegiant Išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą ir sustiprintai naudojant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), mobilizuojant su Europos investicijų banko (EIB) pagalba privačias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos naudojantis novatoriškomis finansavimo priemonėmis: Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemone (EVEPFP) bei Gamtos turtų finansavimo priemone (GTFP).

Paminėsiu vieną tolesnį konkretų žingsnį: jau ruošiame pažinties iniciatyvą finansavimo gavimo tema, kurioje aš raginu Pakte dalyvaujančius miestus dalyvauti, jau pradėjome paruošiamąjį etapą. Be to, svarbu gauti nacionalinių vyriausybių ir vietos valdžios institucijų paramą skatinant veiksmus miesto lygmenyje, atsižvelgiant į Energetikos sąjungos tikslus. Nacionalinės vyriausybės galėtų nustatyti minimalius standartus, kurie padėtų remti miestus ir telkti klimato politikos finansavimo programą vietos lygmeniu, skatinant investicijas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias ir klimato kaitos neskatinančias miestų infrastruktūras. Tai bus naudinga visiems europiečiams.

Miestų ir vartotojų įgalinimas šitoje srityje yra neatsiejami.

Kokį Paktą pasirašiusiųjų miestų vaidmenį įgyvendinant ES mažataršio judumo strategiją jūs įžvelgiate?

Miestai yra ne tik vienas didžiausių augimo šaltinių, bet ir vienas didžiausių oro taršos šaltinių. Transporto sritis yra atsakinga už beveik ketvirtadalį Europoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, beje, tai yra pagrindinis oro taršos šaltinis miestuose. Transporto sektoriuje didžiausias teršėjas yra neabejotinai kelių transportas, kuris 2014 m. išmetė daugiau nei 70% viso transporto išmetamų ŠESD kiekio. 2016 m. liepą Komisija priėmė mažataršio judumo strategiją, kurioje Europa rado būdą atsiliepti į emisijų kiekio mažinimo iššūkius transporto sektoriuje, t. y. vykdant negrįžtamą perėjimą prie mažataršio judumo. Iki šio amžiaus vidurio transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų turėtų būti išmetama 60% mažiau nei 1990 m. sparčiau judant nulinio rodiklio link.

Tuo pat metu didėjantis tyro oro deficitas privers miestus ieškoti būdų taršai mažinti. Kenksmingų mūsų sveikatai oro teršalų, išmetamų transporto priemonių, kiekis turi būti nedelsiant smarkiai mažinamas. Mažataršis judumas – tai privalumas Europos piliečiams, jis gali padėti pagerinti oro kokybę, sumažinti triukšmo ir kelių perkrovimo lygį bei užtikrinti geresnę saugą, o taip pat ir remti darbo vietų kūrimą, augimą, investavimą ir inovacijas.

Pakte dalyvaujantys miestai ir vietos valdžios institucijos turėtų tapti geru pavyzdžiu kitiems, įgyvendindami šią strategiją nuoseklaus planavimo ir veiksmų proceso būdu. Miestai jau stengiasi mažinti važiavimo variklinėmis kelių transporto priemonėmis poreikį naudodami tankiai apgyvendintų miestų planavimą, siūlo lengvatas naudojantiems mažos taršos energijos šaltinius ir transporto priemones, skatina fiziškai aktyvų judumą (ėjimą pėsčiomis ir važiavimą dviračiu), viešojo transporto naudojimą bei dalijimosi dviračiais ir automobiliais programas, siekiant sumažinti grūstis ir vietos taršą.

Geros praktikos pavyzdį parodė vienas iš ES Merų pakto signatarų – Zagrebas, miestas Kroatijoje. Šio miesto valdžia pakeitė autobusų parką 160 netaršiais ir efektyviai energiją vartojančiais autobusais. Dėl šio projekto miesto oro kokybė ženkliai pagerėjo.

Haseltas (Belgija) ir Talinas (Estija) žengė drąsų žingsnį – viešasis transportas juose yra nemokamas. Haselte tai pasiekė tvarumo lygmens, Taline – tai labai populiari priemonė, kuri jau 15% sumažino grūstis ir pritraukė 9000 naujų gyventojų, kurių mokami mokesčiai dengia daugiau nei bilietų paradavimai praeityje.

Komisija nedelsiant ėmėsi priemonių užtikrinant tvarų mobilumą miestuose naudodama dalijamasi patirtimi bei geriausiąja praktika (pvz., naudojant judumo mieste observatoriją „Eltis“), mokslinius tyrimus ir inovacijas (pvz., „Horizontas 2020“, iniciatyvas Civitas 2020, „Pažangieji miestai ir gyvenvietės – Europos inovacijų partnerystė“, „Europos ekologiškų automobilių iniciatyva“) bei tikslinę finansinę paramą miesto transporto projektams (pvz., ES struktūrinius ir investicinius fondus, Europos strateginių investicijų fondą bei programą „LIFE“).

Klimato ir švaraus oro sinergija yra aiški. Norėčiau paraginti Paktą pasirašiusius miestus priimti iššūkius ir imtis svarbių veiksmų!

[1] Žr. šiame naujienlaiškyje mūsų straipsnį apie šį susitikimą
[2] Nuo 2016 m. lapkričio 4 d. pateikti išmetamųjų teršalų aprašai. JTC ataskaita apie Merų pakto veiklą: Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas – pasiekimai ir prognozės, pristatymui COP22 konferencijoje.

 
     
    >> Covenant Monthly Newsletter July 2017 <<
(0 visits )
 
     
Find us on:
Twitter Facebook
Covenant of Mayors
  The sole responsibility for the content of this newsletter lies with the Covenant of Mayors Office. It does not necessary reflect the opinion of the European Union. The European Commission is not responsible for any use that may be made of the information contained therein. The Covenant of Mayors was set up with financial support of the European Commission and consists of five associations of European local authorities: Energy Cities, Climate Alliance, Eurocities, CEMR, Fedarene, and ICLEI Europe.

Subscribe / Unsubscribe to this newsletter.
European Union  
 
Covenant of Mayors